Burės Burtas

Melodija tava išsipina laukais Kuriais mane laikai, išeinant į jūrą Tavo akyse supasi lopšys Gyvybė iš toli žaliai-mėlynai žiūri Man sukasi dangus, kai taip ramiai laikais Galvoji apie mus, veidas saulės nušviestas Ar aš tas žmogus, kuris tave palydi Į naktį iš dienos kaip svečias pakviestas Tavo delnuose Burtas žemės paslapčių-ų Jei nepasilikt Tai išeit kur? Bijau, išnyksiu prisirišęs Sudaužys į uolas Nei krante ugnį užkursim Nei atgal į marias (nei atgal į marias) Saulės spinduliams nutylant dangumi Atsistoki šalia į bures pažiūrėti Kitame krante išlysim lietumi Jauniausioj šviesoj gyvybę pradėti Mano akyse Ugnys žemės pakraščių Jei neiškeliaut Tai sugrįžt kur? Bijau, išnyksiu prisirišęs Sudaužys į uolas Nei krante ugnį užkursim Nei atgal į marias (nei atgal į marias) Bijau, išnyksiu prisirišęs Sudaužys į uolas Ir melodija tavo Mano kūno neras (mano kūno neras) (Mano kūno neras, mano kūno neras) (Mano kūno neras, kūno neras...) Tikiu tavim, nes pilys taip arti bangų Tu nebijai, nes jei nuplaus, nuplauks kartu Neprisirišt, mylėt, mokėt, turėt - ir žemę, ir marias Tik baltas burės burtas Tik baltas burės burtas Tik baltas burės burtas pas tave nuves