Negana

Tavo blakstienos suvirpės

Tu – karalienė šios nakties

O jis prie tavęs neprisilies

Nematys ir negirdės

Kaip antilopė sužeista

Žodžiai nebylūs akyse

Rankos nusvirs kaip stagarai

Tu ir vėl jam sakai

Negana, negana, man tavęs niekada negana

Nors akina ir degina

Negana, negana, man tavęs niekada negana

Dovana ar auka?

Negana, negana, savo jausmų apnuoginta

Tavo aistringų bučinių apnuodyta

Negana, negana, ilgesys, nerimas, nemiga

Jei nejaučiu tavęs šalia

Tu atrakinsi namų duris (namų duris)

Žvilgsny ištirpsta ilgesys

Kai apkabinsi, tamsa išeis

Pabučiuos ir paleis

Tavo blakstienos suvirpės

Juk tu karalienė šios nakties

Tirpsta ant lūpų saldūs nuodai

Tu ir vėl jam sakai

Negana, negana, man tavęs niekada negana

Nors akina ir degina

Negana, negana, man tavęs niekada negana

Dovana ar auka?

Negana, negana, savo jausmų apnuoginta

Tavo aistringų bučinių apnuodyta

Negana, negana, ilgesys, nerimas, nemiga

Jei nejaučiu tavęs šalia