Letras

Taip staiga, akys atsimerkė, siela suvirpėjo
O tada, mes sulaukėm vėjo, viskas paaiškėjo
Atėjo minutė, sukom mes savais keliais
Aš privalėjau pasakyt nes sąžinė mane atleis
Tavo lūpom vaikščiojo rasa
Tavo kūnas tai gilus vanduo
Aš nenorėjau likti užmaršty
Bet negalėjau būti tau viskuo
Tavo lūpom vaikščiojo rasa
Tavo akys kai danguj mėnuo
Aš nenorėjau likti užmaršty
Bet negalėjau būti tau viskuo
Dar skaudu, nors kai pagalvoju, laiko daug praėjo
Kaip dabar, prisimenu kalbėjom, ašaros tekėjo
Atėjo minutė, sukom mes savais keliais
Aš privalėjau pasakyt nes sąžinė mane atleis
Tavo lūpom vaikščiojo rasa
Tavo kūnas tai gilus vanduo
Aš nenorėjau likti užmaršty
Bet negalėjau būti tau viskuo
Tavo lūpom vaikščiojo rasa
Tavo akys kai danguj mėnuo
Aš nenorėjau likti užmaršty
Bet negalėjau būti tau viskuo
Written by: Saulius Prūsaitis
instagramSharePathic_arrow_out